BLON

Vis dėlto Lietuvoje yra daugiau nei 15 animacijos studijų ir kino gamybos įmonių, dirbančių su 3D, 2D, sustabdyto kadro (stop-motion) animacija, virtualios realybės projektais, vyksta tarptautiniai festivaliai – tarp jų ir BLON.

BLON – jau devintą kartą Klaipėdoje vykstantis išskirtinio formato tarptautinis animacijos ir vaizdo žaidimų festivalis. Jį sudaro kruopščiai parengtos konkursinės ir specialiosios trumpametražių animacinių filmų programos, pasaulinį pripažinimą pelniusių ilgametražių animacinių filmų peržiūros, į kurias įraukiami ir itin kontraversiški kūriniai. Meno galerijoje pristatomi virtualiosios realybės kūriniai, vaizdo žaidimų parodos, edukacinės programos vaikams. Festivalis rengia įvairią industrijos programą, skirtą animacijos ir žaidimų industrijos atstovams bei ja besidomintiems žmonėms. Tai pokalbiai su pasaulyje pripažintais kūrėjais, paskaitos, diskusijos, profesinės meistrystės dirbtuvės, mokymai ir kita veikla, taip pat tinklaveiklos vakarai. BLON padeda animacijos industrijai augti, įgyti žinių, susirasti partnerių projektams.

Kasmet per festivalį įteikiamas Lietuvos animacijos kūrėjo apdovanojimas, kurį įsteigė Lietuvos animacijos asociacijos nariai. Jie ir renka nugalėtoją.

Animacijos ir vaizdo žaidimų festivalis BLON – inovatyvus inkubatorius. Tai vienintelis toks festivalis Baltijos šalyse, jungiantis skirtingas medijas (animaciją, virtualios realybės kūrinius ir vaizdo žaidimus) ir jų atstovus, sukuriantis platformą, kurioje dalijamasi skirtingų industrijų atstovų sukaupta patirtimi, talentais. Festivalis stengiasi Lietuvos auditorijai pristatyti menišką, prasmingą, lavinančią Prancūzijos, Japonijos, Skandinavijos ir kitų šalių meistrų animaciją vaikams ir suaugusiems. Nepaisant pandemijos iššūkių, festivalis kasmet plečiasi – tai pasakytina ir apie programos įvairovę, ir apie auditorijos gausą.

Šiais metais BLON siūlo pasižiūrėti 13 ilgametražių animacinių filmų. Tarp jų – antroji kultino filmo „Ernestas ir Selestina“ (rež. Julien Chheng ir Jean-Christophe Roger) dalis ir „M. K. Čiurlionis AI“ (rež. Antanas Skučas), sukurtas remiantis M. K. Čiurlionio tapybos darbais ir pasinaudojant dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis.

BLON liudija ir atskleidžia Lietuvos animacijos industrijos plėtrą. Nuo 2022 m. lietuvių kūrėjų programa –šalia tarptautinės konkursinės programos ir specialios ukrainiečių konkursinės programos – taip pat tapo konkursine. Joje – studentų ir meistrų darbai, kuriuos vertina tarptautinė žiuri.

Šių metų lietuvių konkursinėje programoje – net dešimt įvairios trukmės, tematikos, skirtinga technika sukurtų filmų: „O toliau jūs žinot“ (rež. Rūta Stalmokaitė), „Varna ir lapė“ (rež. Edgaras Janušonis), „Patrikas“ (rež. Meinardas Valkevičius), „Purga“ (rež. Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė, A. Skučas), „Reversed“ (rež. Rimas Sakalauskas), „Planetos ir robotai“ (rež. A. Skučas, Julius Zubavičius), „Šiukšliadėžė“ (rež. Greta Semionovaitė), „Daug geresnis“ (rež. Skirmanta Jakentaitė), „Banginė Tahlequah: gedulo šokis“ (rež. Daniel Kreizberg).

Lietuvių kuriami trumpametražiai animaciniai filmai yra vertinami tarptautiniuose festivaliuose, tačiau Lietuva ilgą laiką turėjo „ilgametražio animacinio filmo kompleksą“. Neturime tarptautiniu lygiu įvertinto ilgametražio animacinio filmo, nors norime lygiuotis į kaimyninių šalių Lenkijos, Latvijos, Estijos kūrėjus. Matyt, todėl, kad animacijos industrija gana jauna ir, žinoma, nepakankamai finansuojama.

Tačiau pokyčių esama ir čia – šiemet BLON į savo programą įtraukė net tris ilgametražius animacinius filmus, kuriuos sukūrė ar prie kurių gamybos prisidėjo Lietuvos animatoriai. Festivalis ne tik surengs jų peržiūras, bus pristatytos ir jų sukūrimo istorijos, dalijamasi tuo, kas liko už kadro ir, svarbiausia, kalbamasi apie ilgametražių animacinių filmų kūrimo iššūkius, strategijas ir pasiektus rezultatus.

Pirmasis – tai 2022 m. vasarą pasirodęs ir daugelį nustebinęs režisieriaus Tado Vidmanto debiutas animacijoje – „Babaužiukai. Septynios fantastiškos istorijos“ (80 min., prodiuserė Jurgita Rakauskaitė). Pasaulyje gyvena mums nežinomi maži padarėliai – babaužiukai. Kiekvienas jų, kaip ir žmogus, yra savitas ir įdomus. Kasdien babaužiukai patiria pačius netikėčiausius nuotykius, sprendžia problemas, tyrinėja išorinį pasaulį, liūdi ir džiaugiasi, išmoksta ko nors naujo. Filme rodomos atpažįstamos socialinės situacijos, apipintos lengvais pokštais, smagiais dialogais ir mielais personažais, kurie neleidžia mažajam žiūrovui nuobodžiauti. Iš pradžių bendraautorių Linos ir Tado Vidmantų sumanymas buvo sukurti vaizdo žaidimą. Bet vėliau „Babaužiukai“ virto animacinio filmo, knygelės vaikams ir animacinio TV serialo herojais. Nors filmas pirmiausia skirtas vaikams ir šeimoms, kai kurios potekstės suprantamos tik vyresnei auditorijai. Šiuo metu filmas keliauja po tarptautinius festivalius vaikams.

Antrasis – 2022 m. Europos šalių kino forume „Scanorama“ kelis kartus parodytas Armėnijos, Lietuvos ir Vokietijos bendros gamybos dokumentinis-animacinis filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ (97 min., rež. Inna Sahakyan, prodiuseriai Eric Esrailian, Vardan Hovhannisyan, Justė Michailinaitė, Inna Sahakyan, Kęstutis Drazdauskas, Christian Beetz). Aurora buvo vos keturiolikos, kai prasidėjus žiauriam armėnų genocidui prarado viską. Lydima sėkmės ir apsiginklavusi nepaprasta drąsa, po ketverių metų mergina pateko į Niujorką, kur jos istorija tapo žiniasklaidos sensacija. Suvaidinusi ankstyvojo Holivudo filme „Sielų aukcionas“, Aurora tapo vienos didžiausių kada nors Amerikoje surengtos labdaros kampanijos veidu. Įspūdinga animacija, interviu su pačia Aurora ir išlikę šio nebylaus filmo kadrai (tik 18 minučių) atgaivina pamirštą stebuklingo išgyvenimo istoriją.

Nors oficialiai filmas dažniausiai pristatomas kaip dokumentinis, didžioji jo dalis (apie 60 min.) yra animacija, prie kurios atsiradimo prisidėjo Lietuvos iliustratoriai ir animatoriai, o jų komandai vadovavo menininkas Gediminas Skyrius. Jis buvo ir pagrindinis filmo aplinkų dailininkas. Filmo premjera įvyko didžiausiame tarptautiniame animacijos festivalyje Ansi, Azijos „Oskarais“ vadinamuose „Asia Pacific Screen Awards“ jis laimėjo geriausio animacinio filmo apdovanojimą, buvo Armėnijos kandidatas siekti „Oskaro“, atrinktas į daugelį pasaulio kino festivalių, iš kurių parsivežė ne vieną įvertinimą. Lietuvos kino teatruose filmą ketinama rodyti spalio ir lapkričio mėnesiais. Filmas skirtas suaugusiems, puikiai tinka edukacinėms vyresnių klasių moksleivių pamokoms, tačiau vaikams nerekomenduotinas.

Trečias – tai 2023 m. pavasarį pasirodęs „Kakė Makė: mano filmas“ (75 min., rež. Meinardas Valkevičius), neabejotinai jaunųjų žiūrovų laukiamiausias. Visai šeimai skirtas filmas – tai šeši nuotykiai, kuriuose nestinga humoro, išdaigų ir vertingų pamokų. Prasidėję namie, šie Kakės Makės nuotykiai tęsiasi įvairiuose magiško pasaulio kampeliuose, kur ji sutinka savo išgalvotus draugus monstrus, piratus, pasakų princą, keistokai linksmą raganą, keliauja į dantukų fėjos puotą, ieško pabėgusių ausų, švenčia svajonių gimtadienį ir... randa naują augintinį! Nuo pirmų filmo akimirkų žiūrovus nustebins, kad Kakė Makė pati kuria filmą: pasakoja kasdien patiriamus nuotykius, pristato veikėjus ir pirmą kartą atskleidžia savo tėvų vardus. Žinoma iš puikių Linos Žutautės knygų, penkiametė neišsenkančios vaizduotės Kakė Makė užaugino nemažai ištikimų savo nuotykių gerbėjų. Nenuostabu, kad šis animacinis filmas ne vieną mėnesį išsilaikė kino teatrų repertuare, o dabar televizijos ekranus pasiekė ir serialas. Kakės Makės filmas ir serialas pristatomi ir užsienio rinkose.