Nr. 2023/1 (370)

Pirmasis šių metų žurnalo numeris pasipuošė kadru iš Charlotte Wells filmo „Po saulės“, jį rodys „Kino pavasaris“. Festivaliui, kaip ir visiems pasaulyje, pastaraisiais metais teko patirti ne vieną krizę. Dėl to, kaip teigia „Kino pavasario“ programos sudarytoja Ignė Smilingytė, didžiausias organizatorių noras – kad festivalis įvyktų iš tikrųjų. O tam „iš tikrųjų“ reikia žiūrovo. „Kino pavasario“ komanda tikisi, kad kino žiūrovai grįš į sales, ir šiems susitikimams parengė turtingą bei įvairią programą.

Festivalio retrospektyvą įkvėpė Jeano-Luco Godard’o frazė „Kinas – tai pati gražiausia apgaulė pasaulyje“. Ją, mėgindama atsakyti į klausimą, kodėl jau daugiau nei šimtą metų žiūrovai leidžiasi apgaudinėjami ir vėl grįžta į kino teatrą, įdomioje esė pristato Aistė Račaitytė.

Vienas laukiamų šių metų filmų – Gretos Gerwig „Barbė“, kurioje pagrindinius vaidmenis kuria Ryanas Goslingas ir Margot Robbie. Su šia aktore, neseniai matyta Damieno Chazelle’o filme „Babilonas“, supažindina Izolda Keidošiūtė. Pasak jos, „Margot Robbie yra iš tos kartos Holivudo kinematografininkių, kurios vis tvirčiau pareiškia, kad Holivudo kino industrija nėra tik vyrų pasaulis“.

Metų pradžia buvo gausi lietuvių kino premjerų ir kino teatruose pasirodžiusių filmų. Tad nepraverskite recenzijų skilties, kurioje mintimis dalijasi Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė, Auksė Kancerevičiūtė, Rūta Birštonaitė, Elena Jasiūnaitė, Mantė Valiūnaitė... Už borto nepalikome ir internetinėse platformose rodomų filmų.

Interviu skiltyje Neringa Kažukauskaitė kalbina Eitvydą Doškų – vieną kūrybingiausių ir intensyviausiai dirbančių lietuvių kino operatorių. Pernai pasirodė jo paties režisuotas ir nufilmuotas dokumentinis filmas „Čia buvo Vilnius“, savitai tęsiantis poetinės dokumentikos tradiciją, tapęs bene ryškiausiu mūsų kino metų įvykiu.

Tradicinėse „Kino istorijose“ Živilė Pipinytė rašo apie primirštą lenkų režisieriaus Januszo Morgensterno filmą „Reikia užmušti tą meilę“ ir pagrindinį vaidmenį jame sukūrusią Jadwigą Jankowską-Cieślak. Pasak autorės, „Kai pirmąkart žiūrėjau filmą, jis skambėjo aktualiai ir skaudžiai – jame rodoma tikrovė buvo gerai pažįstama. Paradokumentinis filmo stilius nutiesė kelią lenkų Moralinio nerimo kinui ir net nuspėjo tik po keliolikos metų pasirodžiusią „Dogmą ’95“. Bet dabar „Reikia užmušti tą meilę“ ne mažiau aktualus, nes rodo, kaip į suaugusiųjų pasaulį ateinantys jauni žmonės mokosi susitaikyti su to pasaulio konformizmu ir prisitaikyti.“

Atgaiviname seną žurnalo rubriką „Kino teritorija“. Istorikas Audrius Dambrauskas straipsnyje „Kova dėl smėlio“ aprašo, kaip gražiausias Lietuvos gamtovaizdžio perlas – Kuršių nerija – atrodė kino juostose ir ekranuose 1923–1939 metais. Smagu sužinoti, kad Kuršių nerijai teko „vaidinti“ Australijos dykras ir Graikiją Leni Riefenstahl „Olimpijoje“.

Tad įdomaus skaitymo ir iki pasimatymo kino teatre!

Kinas