Šarūnas Bartas perkėlė į kiną pokario istorijas

„Sutemose“ – taip vadinasi dešimtasis pilnametražis režisieriaus Šarūno Barto filmas. Aštrių temų kine nevengiantis kūrėjas šį kartą ėmėsi ypatingos, pastaruoju metu itin daug diskusijų keliančios partizanų temos. „Mes niekam nesistengėme įtikti, turėjome savuosius atskaitos taškus“, – sako Šarūnas Bartas. Filmas „Sutemose“ Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti nuo lapkričio 29 dienos.

Naująjį Šarūno Barto darbą įkvėpė Vinco Giedros romanas „Sviesk, Dovydai, akmenį!“, pasakojantis apie Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo. Nukainotą knygą dar 1997 m. atsitiktinai nusipirkęs režisierius šiandien sako, kad literatūros prasme ji nepasirodžiusi jam labai vertinga, tačiau buvo parašyta itin vaizdingai.

Romano siužetas atgaivino ir paties režisieriaus prisiminimus. „Mano šeima iš visų pusių buvo nukentėjusi nuo sovietinio režimo. Vieniems teko bėgti, kitus ištrėmė. Tėtis aštuoniolikos atsidūrė lageryje. Sovietinio režimo nekenčiau juoda neapykanta. Tai buvo baisus kalėjimas, – sako filmo kūrėjas. – Gyvenau šalyje, kurią naikino ir melžė svetimi. Seneliai daug pasakojo apie pokarį, kai kurios tų pasakojimų detalės persikėlė į scenarijų.“ Filmo scenarijų Šarūnas Bartas rašė drauge su rašytoja ir dramaturge Aušra Giedraityte.

Filme pasakojama vienos šeimos istorija partizaninio karo metais. Ūkininkai Pliaugos (juos vaidina Arvydas Dapšys ir Alina Žaliukaitė-Ramanauskienė) gyvena su aštuoniolikmečiu įsūniu Unte (Marius Povilas Elijas Martynenko). Dieną vienkiemyje šeimininkauja stribai, o naktį pasirodo partizanai. Pliaugos juos šelpia kuo gali, o Untė yra miško brolių ryšininkas.

Rašytojo ir aktoriaus Mariaus Povilo Elijo Martynenko įkūnytas Untė – kaimo vaikinukas, pasiturinčio ūkininko įsūnis, kurį šis priima kaip savą, o jo žmona laiko svetimu, gerai žino slaptus takelius į mišką. Jo išplėstos akys stebi viską, kas vyksta aplinkui.

„Negalėčiau pasakyti, kad aš tą vaidmenį sukūriau, jį sukūrė Šarūnas, kaip ir visą filmą, aš tik atlikau tam tikras funkcijas, kurias režisierius man liepė atlikti, – sako Martynenko, įkvėpimo savo personažui ieškojęs partizanų Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, Justino Lelešiaus- Grafo dienoraščiuose. – Tuo metu, kai filmavausi, atsirado ir gyvų pasakojimų, kurie sustiprino įspūdį, kad tema nėra vienareikšmė. Vienas mano buvęs bendraklasis pasakojo, kaip partizanai išprievartavo jo močiutę. Ką jis gero apie juos gali pasakyti? Lygiai tokias pat istorijas kiti pasakoja apie stribus. Kiekvienas iš mūsų turbūt turime itin asmenišką santykį su pokariu. Tačiau svarbiausia juk ir yra asmeninė istoriniuose įvykiuose atsidūrusio žmogaus tragedija.“

Jo žodžius tarsi patvirtina Arvydas Dapšys, filme sukūręs Pliaugos vaidmenį. „Partizanai, nepartizanai... Iš tiesų tai filmas apie gyvenimą ir žmones. Taip nutiko, kad jie gyveno, dirbo, kūrė šeimas, mylėjo tomis dienomis, kai aplinkui buvo partizanai, stribai, enkavėdistai, kai aidėjo šūviai. Ar jiems buvo paparasta? Ne. Prieštaringos situacijos darė įtaką jų sprendimams. Argi kitaip yra šiandien?“

Filme taip pat vaidina Valdas Virgailis, Vita Šiaučiūnaitė, Rytis Saladžius, Salvijus Trepulis, Erika Račkytė. Filmo operatorius – Eitvydas Doškus. Kartu dirbo tarptautinė komanda: kino dailininkai ir dekoratoriai iš Latvijos, grimerės iš Serbijos bei kiti kino profesionalai iš Prancūzijos, Portugalijos, Čekijos, Belgijos, Ukrainos ir Rusijos.

 

Studijos „Kinema“ inf.