Tindirindis 2010

2010.10.25–11.07 Vilnius, Šiauliai, Panevėžys,
Klaipėda

Šiemet sukanka 100-osios lėlių animacinio kino metinės. 1910 m. Kaune Vladislavas Starevičius sukūrė pirmąjį lėlių animacinį filmą „Elniaragių kova“ („Lucanus Cervus“). Šis menininkas pelnytai vadinamas lėlinės animacijos pradininku. Jis yra savas keturioms šalims – Lietuvai, Rusijai, Lenkijai ir Prancūzijai. Dedikuodami šių metų „Tindirindį“ Starevičiui ir minėdami jo indėlį į animacijos raidą, rodysime garsiojo kūrėjo filmų retrospektyvą.

Festivalio programoje – filmai iš įvairių šalių, kuriuos sukūrė žinomi ir debiutuojantys režisieriai bei studentai. Filmai bus rodomi skirtingų kategorijų programose: trumpametražių, filmų vaikams, jaunimui, suaugusiems, debiutinių, eksperimentinių, muzikinių vaizdo klipų, taip pat ir vaikų sukurtų filmų. Daug filmų yra apdovanotų prestižiniuose festivaliuose ir pelnę „Oskarus“. 26- iose konkursinėse programose iš viso bus parodyta per 280 filmų. Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ – tai nekomercinių filmų arena. Festivalio misija – kuo plačiau pristatyti pasaulinės animacijos spektrą: įvairių stilių, nacionalinių mokyklų atstovų darbus, parodyti animaciją, kuri skatina kūrybiškumą.

Lietuvių programa

Lietuvių režisierių filmų programoje savo stiliui ištikimas Antanas Janauskas parodys naujausią darbą „Urzgianti pagalvė“. Nijolė Valadkevičiūtė filme „Super berniukas“ eksperimentine forma prabils apie laukimą, viltį ir susižavėjimą. Jūratės Leikaitės filme „Taip Laima lėmė“ lietuvių sakmių žodžiai atgyja burtų, tapybinių spalvų ir muzikos sūkuryje. Pamatysime du animacinius filmus, pelniusius „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus: Dariaus Jaruševičiaus ir Innos Šilinos „Tiulį“ apie Berlyno sieną ir Rimo Sakalausko eksperimentinę „Sinchronizaciją“. Ievos Bunokaitės filmas „Tai esi tu“ sukurtas pagal R. Tagore’s lyriką. Filme „Brolis Bebe“ Rasa Jonikaitė pristato šiuolaikinę Bebenčiuko ir raganos istorijos versiją. Šiemet buvo išleisti du lietuviškos animacijos DVD rinkiniai vaikams – Jūratės Leikaitės „Mažosios pasakėlės“ ir Iljos Bereznicko „Baubas & Co“. Autoriai mielai pristatys savo kūrybą ir festivalio dalyviams. Šioje programoje taip pat bus rodomi aukštųjų mokyklų studentų animatorių filmai. Dar viena lietuvių programa bus skirta įvairiose animacinio kino dirbtuvėse sukurtiems vaikų filmams.

Tarptautinės programos

Programos „Metamorfozės“ filmų autoriai nustebins žiūrovus pasaulio originalumu ir nenuspėjamumu. Argentiniečio Javiero Mrado filme „Teleclopolis“, pasitelkus mums visiems gerai pažįstamus daiktus ir prietaisus, pasakojama apie mėgėjiškos kino kameros patyrimus ieškant prarastos meilės. Olandų režisieriaus Everto de Beijero filme „Get real“ išskirtine technika ir stiliumi pasakojama apie studento patyrimus gyvenant kompiuterinio žaidimo pasaulyje, realybės prasmę ir jos suvokimą. Programoje „Lemtis ir kelias“ rusų režisierė Natalija Malgina filme „Nesantuokinis“ pagal Antono Čechovo apsakymą pasakoja istoriją valdininko, kuris, suradęs pamestinuką prie savo durų, bando suversti viską ant svetimų pečių. Kroato Svjetlano Junakoviciaus filme „Mano kelias“ mažas vaikutis gauna pirmąją porą batų, vėliau jo gyvenime bus daug kitų batų, o kiekviename iš jų ir nematomas akmenukas. Prancūzų režisierius Johanas Pollefoort’as filme „Mirties šokis“ primins, kad mirdami visi esame lygūs. Režisierius iš Irano Mashaallahas Mohammadi filme „Žmogiškos būtybės“ pasakoja apie tai, kas gali panaikinti prarajas tarp žmonių.

Programoje „Meilė ir žiaurumas“ bus parodyti filmai apie meilę. Tarp jų – Inés Sedan „Miegantis vyras“, Anitos Killi „Piktas žmogus“, Valentino Olšvango „Praeitos nakties lietutis“ pagal Levo Tolstojaus pasaką. Programoje „Ieškojimai ir atradimai“ rodomas baltarusių režisierės Irinos Kodiukovos filmas „Buvo vasara“ pasakoja apie varle paverstą princą. Prancūzų režisierės Sandros Desmazières filmas „Užmaršties arbata“ – apie jauną moterį, kuri tamsią naktį kelyje sutikusi keistą žmonių procesiją staiga patenka į pragarą. Programos „Žmogaus gyvenimo dienoraštis“ filmai kalba apie gyvenimo ir kelionių netikėtumus. Programa „Gyvenimo teatras ir žaidimai“ sudaryta iš filmų, pasakojančių apie gyvenimo margumynus. Belgų režisierių Noémie Marsily ir Carlo Roosenso filmas „Pudelis“ – apie gražias šukuosenas, kirpėją ir šunišką meilę. Kanadietės Brigitte Archambault „Gegutė“ pasakoja apie detektyvą, kuris ieško gegutės, pabėgusios iš laikrodžio ir įsikūrusios mieste. Prancūzų režisieriaus Bruno Collet „Mažasis drakonas“ – apie drakono sielą, įsikūnijusią į Bruce’o Lee lėlę. Programoje „Santykiai ir ryšiai“ bus rodomi filmai apie žmonių tarpusavio santykius. Čia išsiskiria italų režisieriaus Donato Sansone’s eksperimentinis filmas „Videogame a Loop Experiment“, sukurtas ypatinga karpytų ir lankstytų piešinių technika. Jono R. Dilwortho „Rinky Dink“ – tai postmodernistinė pasaka apie princesę, kuri surado savo tikrąją meilę.

Net penkios programos skirtos vaikams. Tai – „Linksmieji nutikimai“, „Apie draugystę ir žuvų gaudymą“, „Apie stebuklus ir keliones“, „Pasakų pasaulis“, „Didieji talentai“.

Trys eksperimentinių filmų programos atskleidžia naujus animacijos eksperimentų horizontus. Dvi debiutinių filmų programos pristatys pirmuosius jaunųjų režisierių filmus, sukurtus baigus studijas. Programos „Kitoks pasaulis“ režisieriai perkelia į įstabų fantazijos pasaulį. Prancūzų režisierių François Alaux, Hervé de Crécy, Ludovico Houplaino filmas „Logorama“ šiemet apdovanotas „Oskaru“ trumpų filmų kategorijoje. Filme – įspūdingos automobilių gaudynės, įkaitų krizė, animuoti įvairių kompanijų logotipai ir miestą nusiaubusios gamtos stichijos. Prancūzų režisierių Anaïs Ibert ir Victoro De Las Heras filme „Ibu“ mažas mechaninis padarėlis klaidžioja tamsoje, kol suranda didįjį Jį ir egzistencijos prasmę. Siurrealistinis olando Floriso Kaayko filmas „Būtybių kilmė“ rodo futuristinę pasaulio po globalinės katastrofos viziją. Programos „Dramos ir istorijos“ režisieriai atskleidžia ryškias gyvenimo dramas. Prancūzų režisierių Christophe’o Calissoni ir Evos Offrédo filme „Mauras“ vaizduojamas 6-ojo dešimtmečio Neapolis. Ispanų režisierių Patricios Asenjo ir Patricios Gil filme „Mano kūnas ir kraujas“ pasakojama juodojo humoro kupina mirusios mergaitės istorija kapinėse.

„Jaunimas jaunimui“ sudaro keturios studentiškų filmų programos, kuriose gausu žanrų, stilių, techninių ieškojimų. Tai geriausi kelių dešimčių užsienio aukštųjų mokyklų absolventų diplominiai darbai.

Programoje „Apie namus, jausmus ir laukimą“ bus rodomi įvairių šalių studentų darbai, kuriems artimas žodis „jautrumas“. „Rakto į širdį“ režisieriai ieško rakto į kiekvieno žiūrovo širdį. „Kryžkelių ir pusiausvyros“ autoriai sprendžia pasirinkimo problemas. Savaime suprantama, „Siaubai ir baubai“ – tai studentiškų siaubo filmų programa.

Animacinių muzikinių klipų programą sudaro 18 filmų iš įvairių šalių.

Dvi programos, į kurias rekomenduojama eiti tik suaugusiems, atskleis sudėtingas suaugusiųjų gyvenimo problemas. Programoje „Meilė ir civilizacija“ išsiskiria ispanų filmas „Vincenta“ (rež. SAM) – pasakojimas apie loteriją ir neištikimybę, apie mirusį vyrą ir jo žmoną Vincentą, kuri prikelia numirėlį. Tai – nauja Frankenšteino istorijos versija. Programos „Santykiai“ autoriai gilinasi į tarpusavio santykius. Lenko Andrzejaus Barańskio filme „Oazė“ atsispindi pokomunistinės Lenkijos tikrovė. Prancūzų režisieriaus Camille’io Moulino- Dupré filmas „Allons-y! Alonzo!“ pasakoja istoriją apie vyrą ir apie moterį, kuri sutrukdė jam skaityti laikraštį. Vyras nuseka paskui moterį į komikso pasaulį – įvairius išbandymus, meilės istorijas, kovas ir nelaimes. Tai animacijos duoklė prancūzų kino žvaigždei Jeanui-Pauliui Belmondo.

Konkursas ir retrospektyvos

Šiemet animaciniai filmai varžysis dėl devynių nominacijų, geriausieji tarptautinės žiuri bus apdovanoti „Stiklo riešuto“ prizais ir diplomais. Filmus vertins režisieriai Vladimiras Leščiovas (Latvija), Hardis Volmeris (Estija), Artūras Bukauskas (Lietuva), dailininkė Marina Kurčevskaja (Rusija), kino kritikas Skirmantas Valiulis (Lietuva). Animacinio kino gerbėjus turėtų sudominti žiuri narių autoriniai vakarai bei jų filmų retrospektyvos.

Bendradarbiaujant su Goethe’s institutu Vilniuje rengiama jubiliejinė filmų eskizų ir kadrų paroda, skirta vokiečių animacijos šimtmečiui pažymėti. Taip pat bus pristatytas pilnametražis dokumentinis filmas „Muratti ir Sarotti“ apie vokiečių animacijos pradininkus, avangardinės animacijos kūrėjus. Filme gausu istorinių faktų, ištraukų iš filmų, pokalbių su garsiais kūrėjais. Parodos kuratorė – lenkų režisierė Izabela Plucińska. „Vartų“ galerijoje ji surengs parodą bei pristatys savo filmus. Bendradarbiaujant su Prancūzų kultūros centru Vilniuje taip pat bus parodytos kelios retrospektyvos.

Kūrybinės dirbtuvės

Kūrybinėse dirbtuvėse „Master Class“ (jas organizuoja Jūratė Leikaitė) plastilininės animacijos filmų meistriškumo paslaptimis pasidalins Izabela Plucińska. Apie lėlių animacijos dailininko darbą pasakos Marina Kurčevskaja. Animacijos dramaturgijos problemas nagrinės režisierė ir žurnalistė Natalija Lukinych. Vaikai galės išbandyti kūrybines jėgas ir susipažinti su animacijos pradmenimis kūrybinėse dirbtuvėlėse, kurias prieš filmų vaikams seansus ves animacijos profesionalai ir studentai.

 

Valentas Aškinis,
festivalio generalinis direktorius