Lietuviškų filmų pavadinimų ypatybės

„Šefas ant ratų. Virtuvė Los Andžele“, rež. Jon Favreau, 2013
„Šefas ant ratų. Virtuvė Los Andžele“, rež. Jon Favreau, 2013

Išversti filmo pavadinimą iš svetimos kalbos – nedėkingas užsiėmimas. Įvairias užsienio kalbas (ypač anglų) dabar moka visi, tad pasipiktinusiųjų nestinga, juolab kad už tuos vertimus atsakingi platintojai kartu su vertėjais į kalbas nesileidžia. Bet man visada buvo smalsu, kaip tai vyksta. Pasižvalgiusi po kino teatrų repertuarą, regis, supratau tam tikrus dėsningumus. 

Kino platintojai visada rūpinasi, kad filmas surastų savo žiūrovą. Apie lietuvių žiūrovus jie akivaizdžiai prastos nuomonės, todėl visokius prestižinius apdovanojimus, pavyzdžiui, „Auksinę palmės šakelę“, pelniusių filmų paprastai neperka. Perka tai, į ką, jų manymu, turėtų eiti liaudis. Tai yra tie, kurie kiną žiūri įsitvėrę milžiniškas spragėsių dėžes ir gaiviuosius gėrimus. Kad filmas tokius žiūrovus patrauktų, platintojai įsitikinę, jo pavadinimas turi būti gražus ir, žinoma, „seksualus“, nes lietuviai juk pamišę dėl sekso. Todėl originalus pavadinimas „The Volcano“ būtinai taps „Aistrų vulkanu“ (beje, lietuviškai reikėtų sakyti „ugnikalniu“). Nuorodų į seksą mūsų platintojai ras visur: „Amerikietiškos vestuvės“ („American Wedding“) lietuviškai bus „Amerikietiškas pyragas: vestuvės“, „Tobulas nepažįstamasis“ („Perfect Stranger“) – filmu „Suvilioti nepažįstamąjį“, „Negalima rezervuoti“ („No reservation“) – „Meilės receptu“, „Susitikimas su tėvais“ („Meet the Parents“) – „Paskutiniu jaunikio išbandymu“, „Devyni mėnesiai“ („Nine Months“) – „Meilės pokštu“, „Miestas ir kaimas“ („Town and Country“) – filmu „Žmonos ir meilužės“, „Lulu metai“ („The Ages of Lulu“) – „Aistringąja Lulu“, „Tarnaitė Manhetene“ („Maid in Manhattan“) – „Tai nutiko Manhetene“, „Ji yra vyras“ („She’s the Man“) – „Mergina vaikino kelnėse“, „Pavojinga gražuolė“ („Dangerous Beauty“) – „Garbinga kurtizane“, „Mūsų istorija“ („The Story of Us“) – „Mūsų meilės istorija“, „Šeimos akmuo“ („The Family Stone“) – „Sveika, sužadėtine!“ ir net kažkoks „Hičas“ („Hitch“) lietuviškai bus „Hiču – meilės specialistu“. 

Dar platintojai įsitikinę, kad lietuvių žiūrovai – nelabai protiškai įgalūs, todėl pavadinimą jiems reikia paaiškinti kuo nuodugniau, dažniausiai po dvitaškio. (Kodėl jis taip patinka lietuviams, matyt, geriau klausti antropologų ar psichoanalitikų, juk toks dažnas dvitaškio vartojimas išduoda pasąmoningą norą viską aiškinti, dalinti į smulkesnes dalis.) Jei filmas vadinasi „Moljeras“ („Molière“), žiūrėsime filmą „Moljeras: teprasideda istorija“, jei „Baltosios pupytės“ („White Chicks“), lietuviškai jis skambės „Operacija: Baltosios pupy- tės“, ežero pavadinimo „Lake Placid“ taip pat neužteks ir lietuvių žiūrovai eis į „Juodojo ežero paslaptį“. Elementarus rusų filmo „Kova su šešėliu 2“ („Boi s tenju 2“) pavadinimas bus paaiškintas „Kova su šešėliu 2: Revanšas“, „Didelė žuvis“ („Big Fish“) taps „Mano gyvenimo žuvimi“, „Borno pranašumas“ („The Bourne Supremacy“) – filmu „Bornas: absoliutus pranašumas“. Pastarajam personažui nuolat nesiseka: „Borno ultimatumas“ („The Bourne Ultimatum“) lietuviškai pavirto filmu „Bornas. Galutinis tikslas“, „Borno tapatybė“ („The Bourne Identity“) – „Bornas: sunaikinta tapatybė“. 

Kažkodėl lietuviams vis knieti prie originalaus pavadinimo pridėti vieną ar kitą žodį: kadaise populiarus Emiro Kusturicos filmas „Juoda katytė, baltas katinas“ („Črna macka, beli macor“) lietuviškai buvo pavadintas „Morčius, arba Katytė juoda, o katinas baltas“. Knieti ir viską sureikšminti, todėl filmas „Apie berniuką“ („About a Boy“) būtinai pavirs „Gyvenimu pagal jį“ . Siaubo filmas „Džesabelė“ („Jessabelle“) virto „Džesabelė: dvasios prakeiksmas“, „Nojus“ („Noah“) – „Nojaus laivu“, o „Ryklio pasaka“ („Shark Tale“ ) – „Visa tiesa apie ryklį“. Tačiau tikrais daugiažodžiavimo čempionais galima pavadinti filmo „Šefas“ („Chef“) platintojus: lietuviškai šis Johno Favreau filmas vadinasi „Šefas ant ratų. Virtuvė Los Andžele“. 

Ne vienas pavadinimas tiesiog išduoda beraštį: filmo „Sekso vaizdajuostės“ („Sex tape“) „lietuviškas“ pavadinimas nepaprastai originalus – „Seks video“, filmo „Ekvilibriumas“ („Equilibrium“) vertimas taip pat: „Ekvilibriumas. Pusiausvyra“, o „Karališkasis kazino“ („Casino Royale“) buvo išverstas „007 Kazino Royale“, kad bet kuris logiškai mąstantis žmogus laužytų sau galvą, kodėl „kazino“ rašyba pavadinime sulietuvinta, o žodžio „karališkas“ – ne. Matyt, pastarasis sunkiai suvokiamas, todėl ir Weso Andersono „Karališkieji Tenenbaumai“ pas mus demokratiškai pavadinti „Tenenbaumais“. Rusiškas filmas „Karštis“ („Žara“), kurio veiksmas nukelia į vasaros karščių kankinamą Maskvą, kažkodėl virto vakaro „Žara“, „Informatorius“ („Inside Man“) – „Savu žmogumi“. „Ekstraordinarių džentelmenų lyga“ („The League of Extraordinary Gentlemen“) pažeidžia nerašytas taisykles, kad sakinio negali sudaryti tik tarptautiniai žodžiai, juolab kad egzistuoja bent vieno lietuviškas atitikmuo. Fiktyvus Keanu Reeveso personažas lietuviškame pavadinime išsaugos anglišką rašybą „John Wick“, kaip ir darbų vykdytojas Aivenas Lokas, nors paliktas originalus filmo pavadinimas „Locke“ greičiau yra nuoroda į žymųjį filosofą. Tačiau realiai gyvenęs ir filme „Saint Laurent“ parodytas madų kūrėjas taps „Sen Loranu. Stilius – tai aš“. Taisyklių čia laikomasi, tik kam prireikė to banalaus paaiškinimo? 

Žinoma, panašūs pavadinimai kelia pašaipą, bet kartais naujas filmo pavadinimas tiesiog iškraipo ne tik originalaus pavadinimo, bet ir viso filmo esmę. Kadaise itin nepasisekė Timo Burtono „Miegančiai lankai“ („Sleepy Hollow“), kuri lietuviškai vadinasi „Raitelis be galvos“ ir nuolat trikdo rašytojo Thomaso Mayne’o Reido gerbėjus. Taip atsitiko su niūriu Jameso Gray’aus pasakojimu apie sudužusias viltis „Imigrantė“ („The Immigrant“), kuris lietuviškai tapo, atsiprašant, „mįslingu“ ir visiškai nieko nesakančiu „Kartą Niujorke“.

Gilindamasi į lietuviškus pavadinimus dar supratau, kad juos verčia konservatyvūs žmonės, prisimenantys net parašytus garsiojoje „Bromoje, atvertoje ing viečnastį“ žodžius. Štai į „Milijoną būdų, kaip numirti Vakaruose“ („A Million Ways to Die in the West“) kviečia „Šimtas kelių iki grabo lentos“, „Visatos sargai“ („Guardians of the Galaxy“) pavirto „Galaktikos sergėtojais“, „Libertinas“ („Le Libertin“) – tiesiog „Pasileidėliu“, o nostalgiškas brolių Coenų britų klasikos perdirbinys „Damos žudikai“ („The Ladykillers“) – tautišku „Užversti bobutę“.

Suprantu, kad lietuvių kalbos saugotojai kartu su Seimu dabar aktyviai kovoja su originalia lenkiškų pavardžių rašyba, bet filmus žiūri daug žmonių, kuriems pavadinimai – vienintelės kalbos kultūros pamokos.