Nr. 2013/4 (324)

Linksmų Jums švenčių, mieli „Kino“ skaitytojai!
Turėsite daug gražaus laiko, tad siūlome Jums žaidimą – paieškokite žurnalo tekstuose štai šių citatų:

<...> filmas reklamuotas kaip pirmas lietuviškas detektyvas po dvidešimt penkerių metų pertraukos, bet režisierė vėliau pripažino, kad tai – ne detektyvas <...>

<...> filmo struktūra primena butelį alaus išgėrusio moksleivio minčių vagą. Tai postmodernus spjūvis kultūros elitarizmui, profesionalumui, meistrystei. Savotiškas streikas prieš kiną kaip talento reikalaujantį meną <...>

<...> pasakojama istorija būna tokia išsklidusi, apipinta tokia šalutinių linijų raizgalyne, kad, rodos, pats pasakotojas neretai užmiršta, apie ką buvo kalbėta <...>

<...> Pradėjus žiūrėti naują filmą neapleido mintis, kad režisierius kartoja save <...>

<...> Pirminiu atskaitos tašku jis pasirinko savo buvusį darželį, kuriame dabar įsikūrę senelių namai <...>

<...> režisierius nufilmavo kelis šimtus valandų medžiagos ir filmavimą nutraukė tik todėl, kad nusprendė šį filmą pateikti kaip diplominį darbą <...>

<...> čia juk dokumentinis kinas, čia pakanka tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku paspausti kameros mygtuką. Paskui lieka laukti, kol vaizdai suplauks į objektyvą ir gims kinas. Tik, deja, ne visiems lemta būti dvorcevojais <...>

<...> Dainininkė jau spėjo įsiamžinti ir kitame patriotiniame lietuvių filme „Tadas Blinda. Pradžia“ <...>

<...> kritikas nebūna „prieš“ ar „už“ režisierių, o su juo <...>

<...> Peteris Kubelka pasakė, kad 2013-ieji – grynojo kino pabaiga <...>

Vis dėlto tikimės susitikti su Jumis ir po kino pabaigos,
 

Kinas